Dažniausios televizorių gedimų priežastys ir kaip jų išvengti

Kodėl televizoriai genda greičiau nei tikimės

Televizorius – vienas iš tų namų ūkio prietaisų, apie kurį galvojame tik tada, kai jis nustoja veikti. Kol ekranas šviečia ir vaizdas ryškus, niekas neklausia, kaip jis laikomas, kur stovi ir kas vyksta jo viduje. O paskui ateina ta diena – ekranas mirksėjo, mirksėjo ir užgeso. Arba atsirado juostos. Arba garsas dingo, o vaizdas liko. Ir tada prasideda skambučiai į servisus, paieška internete ir kartais labai nemalonus susitikimas su remonto sąskaita.

Tiesa ta, kad dauguma televizorių gedimų nėra atsitiktiniai. Jie turi priežastis, ir tos priežastys dažniausiai slypi kasdienėse mūsų įpročiuose – kaip mes naudojame prietaisą, kur jį statome, kaip jį išjungiame ir ar apskritai kartais leidžiame jam pailsėti. Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kas iš tikrųjų gadina televizorius, ir – svarbiausia – kaip to išvengti, kol dar nevėlu.

Perkaitimas – tylus ir pavojingas priešas

Jei reikėtų išrinkti vieną labiausiai paplitusią televizorių gedimų priežastį, tai būtų perkaitimas. Šiuolaikiniai televizoriai, ypač OLED ir QLED modeliai, generuoja nemažai šilumos. Ją reikia kažkur išvesti. Tam skirtos ventiliacijos angos – paprastai galinėje televizoriaus dalyje arba apačioje. Problema atsiranda tada, kai tos angos užblokuojamos.

Labai dažnas scenarijus: televizorius pastatomas į nišą, spintelę arba tiesiog prie sienos taip arti, kad oro cirkuliacija praktiškai neįmanoma. Šiluma kaupiasi, elektroniniai komponentai dirba aukštesnėje temperatūroje nei turėtų, ir laikui bėgant tai juos pažeidžia. Kondensatoriai, maitinimo blokas, vaizdo plokštė – visa tai kenčia nuo nuolatinio perkaitimo.

Kitas perkaitimo šaltinis – aplinkos temperatūra. Televizorius, stovintis šalia radiatoriaus, krosnelės ar tiesiog kambaryje, kur vasarą karšta ir nėra ventiliacijos, tarnauja trumpiau. Tai ne mitas – tai fizika.

Ką daryti:

• Palikite bent 10–15 cm erdvės tarp televizoriaus ir sienos ar spintelės sienelių.
• Reguliariai valykite ventiliacijos angas nuo dulkių – dulkių siurblys su minkštu antgaliu puikiai tinka.
• Nestaikykite televizoriaus šalia šilumos šaltinių.
• Jei kambarys vasarą labai įkaista, pagalvokite apie papildomą ventiliaciją.

Įtampos šuoliai ir tai, ko nemato akis

Elektros tinkle nuolat vyksta procesai, kurių mes nepastebime. Įtampos šuoliai – trumpi, bet intensyvūs elektros energijos antplūdžiai – gali atsirasti dėl žaibo, didelių elektros prietaisų įsijungimo ar tinklo gedimų. Televizoriui tai gali būti mirtinas smūgis. Maitinimo blokas, kuris yra vienas pirmųjų tokio smūgio aukų, kainuoja nemažai taisyti, o kartais jo kaina artėja prie naujo televizoriaus kainos.

Lietuvoje elektros tinklo kokybė miestuose paprastai gera, bet kaimo vietovėse ar senesnio statybos namuose situacija gali būti kitokia. Be to, net ir geros kokybės tinkle žaibas gali padaryti savo. Draudimas čia nepadeda – geriau prevencija.

Daugelis žmonių mano, kad paprasta daugiaviletė jungtis apsaugo nuo įtampos šuolių. Neapsaugo. Paprastos daugiaviletės jungtys tik padidina lizdų skaičių – jose nėra jokios apsaugos elektronikos. Reikia ieškoti prietaisų, kuriuose aiškiai nurodyta apsauga nuo įtampos šuolių (angl. surge protection) ir jos energijos sugėrimo geba matuojama džauliais – kuo daugiau, tuo geriau.

Praktinė rekomendacija: investuokite į kokybišką įtampos stabilizatorių arba bent jau sertifikuotą apsaugos filtrą su bent 400–600 džaulių sugėrimo geba. Tai kainuoja 20–50 eurų, bet gali išgelbėti prietaisą, kuris kainuoja kelis šimtus ar net tūkstančius.

Ekrano problemos: nuo fizinių pažeidimų iki pikselių perdegimo

Ekranas – brangiausia televizoriaus dalis. Jo remontas dažnai kainuoja tiek, kad apsimoka pirkti naują televizorių. Todėl ekrano priežiūra turėtų būti prioritetas.

Fiziniai pažeidimai – įtrūkimai, spaudimo žymės – dažniausiai atsiranda dėl neatsargumo: kažkas atsirėmė į ekraną, vaikas metė žaislą, televizorius nukrito nuo stovo. Čia patarimas paprastas: naudokite tvirtą, stabilų stovą arba tinkamai pritvirtinkite televizorių prie sienos. Ypač svarbu tai padaryti, jei namuose yra mažų vaikų ar gyvūnų.

Kita problema – pikselių perdegimas (angl. burn-in). Tai ypač aktualu OLED ekranams. Kai ilgą laiką ekrane rodomas tas pats statinis vaizdas – logotipas, naujienų juosta, žaidimų HUD – pikseliai gali „įsiminti” tą vaizdą ir jis tampa matomas net tada, kai rodomas kitas turinys. Tai negrįžtamas pažeidimas.

Kaip apsisaugoti:

• Įjunkite ekrano užsklandą arba automatinį išsijungimą, kai televizorius nenaudojamas.
• Neleiskite ilgai stovėti statiniam vaizdui – ypač žaidžiant konsolių žaidimus su pastoviu HUD.
• Naudokite televizoriaus nustatymuose esančią pikselių atnaujinimo funkciją, jei tokia yra (daugelis OLED televizorių ją turi).
• Reguliariai keiskite žiūrimą turinį ir venkite maksimalaus ryškumo nuolat.

Programinė įranga ir atnaujinimai – tai irgi svarbu

Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su dideliu ekranu. Jie veikia operacinėmis sistemomis (Tizen, webOS, Android TV ir kt.), turi procesorius, atmintį ir programinę įrangą. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie gali turėti programinės įrangos klaidų, kurios laikui bėgant sukelia problemas.

Dažna situacija: televizorius pradeda strigt, lėtai reaguoti į nuotolinio valdymo pultą, programėlės nebeveikia arba garsas ir vaizdas nesutampa. Žmonės galvoja, kad tai aparatūros gedimas, ir veža į servisą. O kartais pakanka atnaujinti programinę įrangą arba atlikti gamyklinį atstatymą.

Kita vertus, programinės įrangos atnaujinimai kartais patys sukelia problemų – ypač jei atnaujinimas nutrūksta dėl elektros tiekimo pertraukos ar interneto ryšio problemos. Tada televizorius gali „užstrigti” atnaujinimo proceso viduryje ir nebesikrauti.

Rekomendacijos:

• Reguliariai tikrinkite, ar yra programinės įrangos atnaujinimų, ir juos diekite.
• Atnaujinimo metu neišjunkite televizoriaus ir užtikrinkite stabilų interneto ryšį.
• Jei televizorius pradeda elgtis keistai, prieš vežant į servisą, pabandykite gamyklinį atstatymą (išsaugokite nustatymus prieš tai).
• Nenaudokite neoficialių programėlių ar modifikuotos programinės įrangos – tai gali sukelti sistemos nestabilumą.

Drėgmė, dulkės ir aplinkos sąlygos

Aplinkos sąlygos daro didesnę įtaką televizoriaus ilgaamžiškumui, nei daugelis įsivaizduoja. Drėgmė – ypač didelė problema. Televizoriai, stovintys virtuvėje, vonios kambaryje ar rūsyje, kur drėgmė aukšta, kenčia nuo korozijos. Elektroniniai komponentai oksiduojasi, kontaktai praranda laidumą, ir prietaisas pradeda elgtis neprognozuojamai.

Dulkės – kita problema, kuri veikia lėčiau, bet ne mažiau efektyviai. Dulkės kaupiasi viduje per ventiliacijos angas, dengia elektroninius komponentus ir trukdo šilumos sklaidai. Tai vėl grąžina mus prie perkaitimo problemos. Televiziai, stovintys kambariuose su kilimu, šalia langų ar vietose, kur daug žmonių juda, kaupia dulkes greičiau.

Taip pat verta paminėti tiesioginę saulės šviesą. Televizorius, į kurį nuolat šviečia saulė, kenčia dvigubai: ekrano spalvos blunka greičiau, o prietaisas papildomai įkaista. Jei negalite pakeisti televizoriaus vietos, bent jau naudokite užuolaidas dienos metu.

Praktiniai patarimai:

• Kartą per metus atidarykite galinį dangtelį (jei tai leidžia gamintojas) arba bent jau išvalykite ventiliacijos angas suspaustu oru.
• Stenkitės, kad kambario drėgmė neviršytų 60–65%.
• Nestaikykite televizoriaus vietose, kur tiesiogiai šviečia saulė.
• Jei televizorius ilgai nenaudojamas (pvz., vasarnamyje žiemą), uždenkite jį dulkių apsaugos danga.

Netinkamas naudojimas ir įpročiai, kurie kainuoja

Čia kalbame apie dalykus, kurie atrodo visiškai nekalti, bet ilgainiui daro žalą. Pavyzdžiui, televizoriaus išjungimas tik nuotolinio valdymo pultu, bet ne iš tinklo. Kai televizorius veikia budėjimo režimu, jis vis tiek sunaudoja energiją ir kai kurie komponentai lieka įtampoje. Tai nėra katastrofa, bet jei kambaryje naktį įvyktų įtampos šuolis, televizorius bus pažeidžiamas.

Kitas įprotis – palikti televizorių įjungtą visą dieną kaip foninį triukšmą, nors niekas jo nežiūri. Tai ne tik švaisto elektrą, bet ir nereikalingai dildina ekraną bei kitus komponentus. OLED ekranai turi ribotą valandų skaičių, po kurio pradeda ryškėti senėjimo požymiai.

Garsumas taip pat svarbus. Nuolatinis maksimalus garsumas kenkia garsiakalbių ritėms ir membranos. Tai ne iš karto pastebima problema, bet po kelių metų garsas pradeda iškraipytis arba visai dingsta.

Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama: nuotolinio valdymo pulto baterijos. Kai baterijos sensta, jos gali pratekėti ir sugadinti pultą. Keiskite baterijas reguliariai ir nenaudokite skirtingų gamintojų baterijų kartu.

Kada servisas, o kada naujas televizorius – kaip priimti sprendimą

Anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai tenka nuspręsti: taisyti ar pirkti naują? Tai nėra lengvas klausimas, ypač kai servisas pateikia sąskaitą, kuri atrodo per didelė, bet ir naujas televizorius kainuoja nemažai.

Bendra taisyklė tokia: jei remonto kaina viršija 50% naujo, panašių charakteristikų televizoriaus kainos, paprastai apsimoka pirkti naują. Ypač jei televizoriui jau daugiau nei 7–8 metai – net ir sutaisytas jis greičiausiai netrukus vėl geds, nes kiti komponentai irgi jau pavargę.

Tačiau yra išimčių. Jei televizorius palyginti naujas (iki 3–4 metų) ir gedimas aiškiai lokalizuotas – pavyzdžiui, sugedo maitinimo blokas ar garso plokštė – remontas gali būti visiškai pagrįstas. Tokiu atveju svarbu kreiptis į sertifikuotą servisą, o ne į pirmą pasitaikiusį meistrus, kuris žada sutaisyti pigiai ir greitai.

Prieš vežant į servisą, visada verta patikrinti garantiją. Daugelis žmonių pamiršta, kad televizoriai Europos Sąjungoje turi dvejų metų privalomą garantiją, o kai kurie gamintojai suteikia ilgesnę. Taip pat patikrinkite, ar turite namų elektronikos draudimą – kartais jis padengia ir tokius gedimus.

Ilgaamžiškumas prasideda nuo pirkimo momento

Visa tai, apie ką kalbėjome, gali skambėti kaip ilgas taisyklių sąrašas, bet iš tikrųjų viskas susiveda į kelis paprastus principus. Televizorius – tai investicija, ir kaip bet kuri investicija, ji reikalauja šiek tiek dėmesio, kad atneštų grąžą.

Pradėkite nuo tinkamos vietos parinkimo: gerai vėdinamas, ne per karštas, ne per drėgnas kampas, toli nuo tiesioginės saulės šviesos. Tada pasirūpinkite elektros apsauga – tai vienas pigiausių ir efektyviausių dalykų, kuriuos galite padaryti. Reguliariai valykite ventiliacijos angas, atnaujinkite programinę įrangą ir nepamirškite, kad televizorius irgi turi „pailsėti” – bent jau naktimis išjunkite jį iš tinklo arba naudokite laiko laikmatį.

Geri televizoriai šiandien gali tarnauti 10–15 metų, jei su jais elgiamasi protingai. Blogi įpročiai gali šį laikotarpį sutrumpinti perpus. Pasirinkimas, kaip visada, yra mūsų rankose – ir šį kartą jis tikrai nėra sudėtingas.