Kaip tinkamai prižiūrėti televizorių, kad jis tarnautų ilgiau?

Televizorius – ne baldas, o technika, kuriai reikia dėmesio

Daugelis žmonių televizorių laiko tiesiog dar vienu kambario elementu – pastatė, įjungė, žiūri. Kol veikia, niekas nesuka galvos. Kol neveikia – skambina į servisą arba pradeda naršyti naujų modelių kainas. Tačiau yra vidurio kelias, kuris gali sutaupyti nemažai pinigų ir nervų: elementari, reguliari priežiūra.

Šiuolaikiniai televizoriai – tiek OLED, tiek QLED, tiek paprasčiausi LED ekranai – yra sudėtinga technika su daugybe jautrių komponentų. Jie reaguoja į temperatūrą, drėgmę, dulkes, netinkamą naudojimą ir net tai, kaip juos valote. Geras televizorius, tinkamai prižiūrimas, gali tarnauti 10–15 metų be jokių rimtų problemų. Blogai prižiūrimas – sugesti per 3–4 metus, net jei buvo brangus.

Šiame straipsnyje – viskas, ką reikia žinoti apie televizoriaus priežiūrą. Ne teorija, o konkretūs dalykai, kuriuos galite padaryti šiandien.

Vieta, vieta ir dar kartą vieta

Prieš kalbant apie valymą ar nustatymus, reikia pradėti nuo pagrindų – kur stovi jūsų televizorius. Tai skamba trivialiai, bet netinkama vieta yra viena dažniausių priežasčių, kodėl technika greičiau genda.

Pirmiausia – ventiliacija. Televizorius gamina šilumą, ypač kai veikia ilgą laiką. Jei jis stovi uždaroje spintelėje arba labai arti sienos, ta šiluma neturi kur dingti. Ilgainiui perkaitimas gadina elektroninius komponentus – kondensatorius, maitinimo bloką, kartais net ekraną. Rekomenduojama palikti bent 10–15 cm tarpą iš šonų ir viršaus, o nuo galinės sienelės – bent 5–7 cm.

Antra – tiesioginiai saulės spinduliai. Jei televizorius stovi priešais langą ir dienos metu į jį krenta saulė, tai kenkia ekranui. OLED ekranams tai ypač aktualu – ilgalaikis UV poveikis gali pagreitinti pikselių degradaciją. Be to, saulės šviesa sukuria atspindžius, dėl kurių žmonės didina ryškumą iki maksimumo – o tai irgi naudinga ne ekranui.

Trečia – drėgmė. Televizoriai vonios kambariuose ar virtuvėse (taip, kai kurie taip ir daro) yra nuolat veikiami garų. Net jei televizorius specialiai nesušlampa, drėgmė laikui bėgant patenka į vidų ir gadina plokštes. Jei norite televizoriaus virtuvėje – rinkitės specialiai tam skirtus modelius su aukštesniu apsaugos lygiu.

Ekrano valymas – ne šluostė ir stiklo valiklis

Tai turbūt dažniausiai daroma klaida. Žmogus paima bet kokią šluostę, purkšteli stiklo valiklio ir ima trinti. Rezultatas – dryžiai, įbrėžimai, o kartais ir pažeistas ekrano sluoksnis.

Šiuolaikiniai televizorių ekranai turi specialius antibliko, antistatikinius ar kitus dangalius, kurie labai lengvai pažeidžiami netinkamomis priemonėmis. Štai ko niekada nereikėtų daryti:

• Nenaudokite stiklo valiklių (Windexas ir panašūs) – juose yra amoniako, kuris gadina dangalus
• Nenaudokite popierinių rankšluosčių ar virtuvinio popieriaus – jie braižo paviršių
• Nespauskite ekrano – net lengvas spaudimas gali palikti pėdsakus, ypač OLED ekranuose
• Nepurkškite skysčio tiesiai ant ekrano – jis gali nutekėti į vidų

Ką daryti teisingai: naudokite minkštą mikropluošto šluostę (tokią, kokia naudojama akinių valymui) ir švarų vandenį arba specialų ekranų valiklį. Šluostę šiek tiek sudrėkinkite – ne permirkinkite – ir šluostykite lengvais apskritiminiais judesiais. Jei yra užkietėjusių dėmių, netrinkite stipriau – geriau šluostę palaikykite ant tos vietos kelias sekundes, kad dėmė suminkštėtų.

Rekomenduojama ekraną valyti kartą per 2–4 savaites, priklausomai nuo to, kiek dulkėta aplinka. Prieš valymą – visada išjunkite televizorių ir palaukite, kol atvės.

Dulkės – nematomos, bet labai kenksmingos

Dulkės ir elektronika – blogi draugai. Televizoriaus viduje yra ventiliatoriai (arba bent ventiliacijos angos), pro kurias oras cirkuliuoja ir aušina komponentus. Laikui bėgant dulkės kaupiasi ant vidinių elementų ir sudaro savotišką „antklodę”, kuri neleidžia šilumai išsisklaidyti.

Išorines ventiliacijos angas galite valyti patys – tam puikiai tinka suspausto oro balionėlis (parduodamas kompiuterinės technikos parduotuvėse) arba minkštas teptuko tipo šepetėlis. Tiesiog atsargiai pūskite orą į angas arba šluostykite dulkes nuo jų. Dulkių siurblys su minkštu antgaliu taip pat tinka, bet naudokite mažiausią galią.

Vidiniam valymui – jei televizorius jau senas ir jaučiate, kad jis perkaitinamas (garsiai ūžia, išsijunginėja savaime) – geriau kreipkitės į servisą. Atidaryti televizorių patiems nėra sudėtinga, bet tai anuliuoja garantiją ir reikalauja tam tikrų žinių, kad nepadarytumėte daugiau žalos.

Praktinis patarimas: jei televizorius stovi ant grindų arba žemai, dulkės kaupiasi greičiau. Reguliarus grindų valymas aplink televizorių – irgi priežiūros dalis.

Nustatymai, kurie naikina ekraną greičiau nei reikia

Tai tema, apie kurią mažai kas kalba, bet ji tikrai svarbi. Televizoriaus nustatymai tiesiogiai veikia jo tarnavimo laiką.

Ryškumas ir kontrastas. Daugelis žmonių išpakuoja naują televizorių ir palieka gamyklinius nustatymus arba net padidina ryškumą iki maksimumo, nes „taip geriau matosi”. Tačiau gamykliniai nustatymai dažnai būna sukalibruoti parduotuvės sąlygoms – ryški apšviesta erdvė, kur reikia išsiskirti iš kitų televizorių. Namuose tokie nustatymai yra per intensyvūs ir greitina ekrano elementų nusidėvėjimą.

OLED televizoriams tai ypač aktualu – kiekvienas pikselis šviečia pats, todėl kuo didesnis ryškumas, tuo greičiau jis „dega”. Rekomenduojama naudoti „Kino” arba „Natūralaus” vaizdo režimą, o ryškumą nustatyti pagal kambario apšvietimą – ne maksimalų.

Statiniai vaizdai ir „image burn-in”. OLED ekranų achilo kulnas – statiniai elementai, kurie ilgą laiką rodomi toje pačioje vietoje. Žaidimų HUD, naujienų kanalų juostelės, logotipai – visa tai ilgainiui gali „įdegti” į ekraną. Šiuolaikiniai televizoriai turi apsaugos funkcijas (pikselių poslinkis, ekrano užsklanda), bet jas reikia įjungti. Patikrinkite savo televizoriaus nustatymus ir įsitikinkite, kad šios funkcijos aktyvios.

Garso sistema. Televizoriaus garsiakalbiai taip pat nusidėvi. Jei nuolat klausotės labai garsiai – ypač su daug žemų dažnių – garsiakalbiai greičiau praranda kokybę. Tai nereiškia, kad reikia žiūrėti tyliai, bet jei turite galimybę naudoti išorinę garso sistemą – tai ir ekranui mažiau apkrovos (nereikia apdoroti garso), ir garsiakalbiai ilgiau išliks.

Maitinimas ir apsauga nuo įtampos šuolių

Elektros tinklas Lietuvoje nėra tobulas. Įtampos šuoliai – ypač per audras, kai žaibai trenkia į elektros linijas – gali momentaliai sugadinti televizorių. Net nedideli, nepastebimi įtampos svyravimai ilgainiui kenkia elektronikos komponentams.

Sprendimas – apsauginis filtras arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis). Paprastas apsauginis filtras (dažnai integruotas į ilgintuką su apsauga) kainuoja 15–40 eurų ir apsaugo nuo staigių įtampos šuolių. UPS papildomai suteikia kelias minutes veikimo per elektros išjungimą, kad galėtumėte teisingai išjungti televizorių.

Kitas svarbus dalykas – teisingas išjungimas. Televizorius neturėtų būti tiesiog atjungiamas nuo elektros veikimo metu. Šiuolaikiniai televizoriai turi operacines sistemas, kurios, kaip ir kompiuteriai, turi teisingai „atsijungti”. Nuolat atjunginėjant iš elektros tinklo, gali sugadinti programinę įrangą arba atminties modulius.

Standby režimas – tai normalu. Televizorius „budėjimo” režime sunaudoja labai mažai elektros (paprastai 0,5–2 W), tad nereikia kiekvieną kartą atjunginėti nuo elektros. Jei norite taupyti elektrą – naudokite televizoriaus meniu išjungimo laikmatį arba „eco” režimą.

Programinė įranga – atnaujinimai, kurių niekas neatlieka

Šiuolaikiniai televizoriai yra iš esmės kompiuteriai su ekranais. Jie veikia operacinėmis sistemomis – Tizen (Samsung), webOS (LG), Android TV, Google TV ir pan. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie reikalauja atnaujinimų.

Programinės įrangos atnaujinimai ne tik prideda naujų funkcijų – jie taiso klaidas, gerina stabilumą ir kartais net pagerina vaizdo apdorojimo algoritmą. Televizorius, kurio programinė įranga neatnaujinta, gali lėčiau reaguoti, dažniau „užstrigti” arba neteisingai rodyti tam tikrą turinį.

Kaip patikrinti atnaujinimus: eikite į televizoriaus nustatymus, raskite skyrių „Apie” arba „Sistema” ir ieškokite mygtuko „Tikrinti atnaujinimus”. Daugelis televizorių tai daro automatiškai, jei prijungti prie interneto, bet verta patikrinti, ar ši funkcija įjungta.

Taip pat verta retkarčiais perkrauti televizorių – ne tik perjungti į standby, o pilnai išjungti ir vėl įjungti. Tai išvalo laikinąją atmintį ir padeda televizoriui veikti greičiau. Rekomenduojama tai daryti kartą per savaitę arba du.

Kai televizorius pradeda rodyti pirmuosius negalavimo ženklus

Net ir geriausiai prižiūrimas televizorius kartais duoda ženklų, kad kažkas ne taip. Svarbu tuos ženklus atpažinti laiku – tada problema dažnai išsprendžiama pigiai ir greitai, o ne virsta pilno remonto reikalu.

Ekranas mirksėjo arba matomi tamsūs plotai. Tai gali reikšti, kad apšvietimo sistema pradeda gesti. LED televizoriuose tai dažnai reiškia, kad viena ar kelios LED juostelės pradeda silpnėti. Servisas tokią problemą sprendžia palyginti nebrangiai.

Televizorius savaime išsijungia arba neįsijungia iš karto. Klasikinis perkaitimo arba maitinimo bloko problemos simptomas. Pirmiausia patikrinkite ventiliaciją – galbūt tiesiog reikia patraukti televizorių nuo sienos. Jei nepadeda – servisas.

Vaizdas „šokinėja” arba matomi horizontalūs dryžiai. Tai gali reikšti vaizdo plokštės problemą arba pažeistą HDMI kabelį. Pradėkite nuo paprasčiausio – pakeiskite kabelį. Jei nepadeda, reikia specialisto.

Garsas veikia, vaizdas ne (arba atvirkščiai). Dažniausiai tai programinės įrangos klaida – pabandykite perkrauti televizorių. Jei problema kartojasi – gali reikėti gamyklinių nustatymų atstatymo arba serviso.

Svarbu: nepradėkite patys atidavinėti televizoriaus, jei nežinote, ką darote. Televizoriaus kondensatoriai gali laikyti pavojingą įtampą net ir išjungus iš elektros tinklo. Tai rimtas saugos klausimas.

Ilgas televizoriaus gyvenimas prasideda nuo mažų įpročių

Apibendrinant visa tai, kas pasakyta, galima padaryti vieną paprastą išvadą: televizorius tarnauja ilgai tiems, kurie juo rūpinasi nuolat, o ne tik tada, kai kažkas sugenda. Tai nereikalauja daug laiko ar pinigų – dauguma priežiūros veiksmų trunka kelias minutes ir nekainuoja nieko.

Reguliarus ekrano valymas mikropluošto šluoste, tinkama vieta su gera ventiliacija, apsauginis filtras nuo įtampos šuolių, teisingi vaizdo nustatymai ir retkarčiais patikrinti programinės įrangos atnaujinimai – tai viskas, ko reikia. Nėra čia jokios magijos ar sudėtingų procedūrų.

Jei televizorius kainavo 500, 1000 ar daugiau eurų, tai tikrai verta skirti 15 minučių per mėnesį jo priežiūrai. Servisas kainuoja 50–200 eurų, naujas televizorius – dar daugiau. O teisingas naudojimas – beveik nieko.

Ir dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti: net ir geriausia priežiūra neišgelbės televizoriaus, kuris naudojamas 12 valandų per parą septynis dienas per savaitę kelerius metus. Elektronika turi savo resursą. Bet tinkama priežiūra užtikrina, kad tas resursas bus išnaudotas iki galo – o ne per pusę.