Televizorius perkaista ir išsijungia – gedimo priežastys

Kai ekranas užgęsta be perspėjimo

Vakarą praleidžiate prie mėgstamo serialo, ir staiga – ekranas užgęsta. Televizorius išsijungia pats, be jokio perspėjimo. Bandote jį vėl įjungti – arba neįsijungia iš karto, arba po kelių minučių vėl tas pats. Tai viena iš dažniausių buitinės technikos problemų, su kuria susiduria daugybė žmonių, ir dažniausiai kaltininkas yra perkaitimas.

Gera žinia – tai ne visada reiškia, kad televizorius sugedo negrįžtamai. Bloga žinia – jei ignoruosite problemą, gali sugesti rimtai ir brangiai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl taip nutinka, kaip atpažinti tikrąją priežastį ir ką galite padaryti patys, o kada geriau kviesti specialistą.

Kaip televizorius saugo save nuo perkaitimo

Šiuolaikiniai televizoriai – tiek LCD, tiek OLED, tiek QLED – turi integruotą apsaugos sistemą, kuri stebi vidinę temperatūrą. Kai ji viršija tam tikrą ribą, prietaisas automatiškai išsijungia. Tai vadinama termine apsauga arba thermal shutdown. Tai nėra gedimas – tai funkcija, kuri saugo jūsų televizorių nuo dar didesnės žalos.

Problema ta, kad ši apsauga įsijungia tada, kai kažkas jau negerai. Televizorius neturėtų reguliariai perkaisti normalaus naudojimo metu. Jei tai kartojasi – sistema signalizuoja, kad kažkur yra kliūtis, dėl kurios šiluma negali normaliai išsisklaidyti arba kuri gamina per daug šilumos.

Paprastai kalbant: televizorius išsijungia, nes jo viduje per karšta. O kodėl per karšta – štai čia ir prasideda detektyvinė istorija.

Dulkės – tylus ir labiausiai neįvertintas priešas

Jei reikėtų įvardyti vieną pagrindinę televizorių perkaitimo priežastį, tai būtų dulkės. Skamba neįspūdingai, bet tai tiesa. Per metus, du ar trejus televizoriaus viduje susikaupia storas dulkių sluoksnis, kuris veikia kaip izoliatorius – neleidžia šilumai išsisklaidyti.

Televizoriaus ventiliacijos angos – paprastai išdėstytos apačioje, šonuose arba gale – yra skirtos oro cirkuliacijai. Kai jos užsikemša dulkėmis, oras nebegali laisvai judėti, vidiniai komponentai kaista, ir apsaugos sistema išjungia prietaisą.

Ką galite padaryti patys:

• Reguliariai (kas 3–6 mėnesius) pūskite suspaustu oru į ventiliacijos angas iš išorės. Galima naudoti specialius aerozolinius balionėlius, parduodamus elektronikos parduotuvėse.
• Niekada nenaudokite drėgnų šluostių prie ventiliacijos angų.
• Jei esate rankūs ir nebijote atidaryti televizoriaus – vidų galima atsargiai išpūsti kompresoriumi, laikant saugų atstumą nuo plokščių.
• Atidaryti televizorių patartina tik tiems, kurie žino, ką daro – viduje yra kondensatoriai, kurie gali laikyti įkrovą net ir atjungus maitinimą.

Jei televizorius stovi ant komodos ar lentynoje, kur apačia beveik liečia paviršių – tai papildoma problema. Oro cirkuliacija blokuojama fiziškai. Idealiu atveju tarp televizoriaus apačios ir paviršiaus turėtų būti bent 10–15 cm tarpas.

Vieta, kurioje stovi televizorius, gali būti problema

Daugelis žmonių apie tai negalvoja, bet televizoriaus išdėstymas kambaryje turi tiesioginę įtaką jo temperatūrai. Keletas situacijų, kurios reguliariai sukelia perkaitimą:

Televizorius spintelėje arba nišoje. Tai bene dažniausias atvejis. Gražu, tvarkinga, bet jei spintelė neturi atviros galinės dalies arba šonai per arti televizoriaus – šiluma neturi kur eiti. Tokiose situacijose temperatūra viduje gali pakilti 10–15 laipsnių aukščiau nei atviroje erdvėje.

Tiesioginiai saulės spinduliai. Jei televizorius stovi priešais langą ir saulė šviečia tiesiai į ekraną ar korpusą – tai papildomas šilumos šaltinis, kurį prietaisas turi kompensuoti.

Šalia šildymo prietaisų. Radiatoriai, elektrinis šildytuvas, net kompiuteris ar žaidimų konsolė šalia – visa tai kelia aplinkos temperatūrą ir apsunkina televizoriaus aušinimą.

Praktinis patarimas: jei televizorius stovi spintelėje, įsitikinkite, kad galinė spintelės dalis yra atvira arba turi pakankamai didelių angų. Jei to nėra – arba išpjaukite angas, arba svarstykite kitą išdėstymo variantą. Kai kurie žmonės spintelėse montuoja mažus kompiuterinius ventiliatorius, kurie aktyviai ištraukia karštą orą – tai veikia puikiai.

Vidiniai komponentai, kurie gali gadinti

Kai dulkės ir vieta patikrinta, bet problema išlieka – reikia galvoti apie vidinius komponentus. Čia jau kalbame apie gedimus, kuriems reikia specialisto.

Aušinimo ventiliatorius. Daugelyje televizorių, ypač didesnių (55 colių ir daugiau), yra vienas ar keli vidiniai ventiliatoriai. Jei ventiliatorius sulėtėja, sustoja arba pradeda triukšmauti – šilumos išsklaidymas smarkiai sumažėja. Kartais tai galima išgirsti: televizorius pradeda leisti neįprastus garsus prieš išsijungdamas. Ventiliatoriaus keitimas – palyginti nebrangi procedūra, jei gedimas aptinkamas laiku.

Maitinimo bloko kondensatoriai. Tai viena iš klasikinių televizorių gedimų priežasčių, ypač prietaisams, kuriems jau 5–10 metų. Kondensatoriai laikui bėgant degraduoja – jie išsipučia, pradeda nutekėti arba tiesiog nebeatlieka savo funkcijos. Dėl to maitinimo blokas dirba neefektyviai, gamina daugiau šilumos nei turėtų. Vizualiai tai galima pamatyti atidarę televizorių – išsipūtę kondensatoriai atrodo kaip cilindrai su išgaubtu viršumi. Kondensatorių keitimas – nebrangus remontas, jei jį atlieka patyręs meistras.

Šilumą laidžianti pasta. Kaip ir kompiuterio procesoriuje, televizoriaus pagrindiniame procesoriuje ar vaizdo plokštėje yra šilumą laidžianti pasta tarp lusto ir radiatoriaus. Laikui bėgant ji išdžiūsta ir nebeatlieka savo funkcijos. Tai ypač aktualu televizoriams, kuriems daugiau nei 7–8 metai. Pastos atnaujinimas – procedūra, kurią gali atlikti patyręs technikos meistras.

LED apšvietimo juostos. LCD televizoriuose ekraną apšviečia LED juostos. Kai jos pradeda gesti (dalis diodų perdega arba dirba su padidinta įtampa), jos gamina daugiau šilumos. Tai gali sukelti lokalų perkaitimą ir televizoriaus išsijungimą.

Kaip atskirti perkaitimą nuo kitų gedimų

Ne kiekvienas spontaniškas televizoriaus išsijungimas yra perkaitimas. Štai kaip atpažinti, kad problema būtent terminė:

• Televizorius išsijungia po tam tikro laiko – paprastai po 30 minučių, valandos ar dviejų naudojimo. Jei išsijungia iš karto po įjungimo – greičiausiai kita problema.
• Po išsijungimo reikia palaukti – jei televizorius neįsijungia iš karto, bet po 15–30 minučių veikia normaliai, tai klasikinis perkaitimo požymis.
• Korpusas labai karštas – palieskite televizoriaus šonus ar galą. Jei jie tikrai karšti (ne tik šilti), tai signalas.
• Ventiliacijos angos neišleidžia oro – priglaukite ranką prie ventiliacijos angų. Turėtumėte jausti šiltą orą. Jei nieko nejaučiate – ventiliatorius gali neveikti.
• Problema pablogėja vasarą – jei televizorius išsijungia dažniau karštais mėnesiais, perkaitimas labai tikėtinas.

Kiti gedimai, kurie gali atrodyti kaip perkaitimas, bet nėra: maitinimo bloko gedimas (televizorius išsijungia atsitiktinai, nepriklausomai nuo naudojimo laiko), programinės įrangos klaidos (televizorius gali restartuotis arba užšalti), ar net nestabili elektros įtampa namuose.

Ką daryti pirmiausia – žingsnis po žingsnio

Jei jūsų televizorius perkaista ir išsijungia, štai praktiškas veiksmų planas, kurį galite pradėti vykdyti šiandien:

1. Patikrinkite vietą. Ar televizorius stovi spintelėje? Ar yra pakankamai oro cirkuliacijai? Ar šalia yra šilumos šaltinių? Jei taip – pirmiausia pakeiskite išdėstymą arba užtikrinkite geresnę ventiliaciją.

2. Išvalykite ventiliacijos angas. Paimkite suspausto oro balionėlį ir išpūskite visas ventiliacijos angas. Tai greita, pigi ir dažnai išsprendžia problemą.

3. Stebėkite, ar problema kartojasi. Po valymo naudokite televizorių įprastai ir žiūrėkite, ar situacija pagerėjo. Jei televizorius dabar veikia ilgiau prieš išsijungdamas – dulkės buvo problema.

4. Jei problema išlieka – kreipkitės į meistrą. Nenustatyta perkaitimo priežastis, kuri kartojasi, gali sukelti rimtesnį gedimą. Geriau išleisti 30–50 eurų diagnostikai nei vėliau mokėti 200+ eurų už pagrindinės plokštės keitimą.

5. Apsvarstykite amžių. Jei televizoriui daugiau nei 10 metų ir remontas kainuos daugiau nei pusę naujo televizoriaus kainos – galbūt verta investuoti į naują prietaisą.

Kada televizorių geriau keisti nei taisyti

Tai skausminga tema, bet reali. Televizoriai nėra amžini, ir kartais remontas ekonomiškai neapsimoka. Keletas situacijų, kai verta rimtai pagalvoti apie keitimą:

Jei televizoriui daugiau nei 8–10 metų ir reikia keisti pagrindinę plokštę arba ekrano modulį – tokio remonto kaina dažnai viršija 50% naujo televizoriaus kainos. Tuo tarpu naujas televizorius turės garantiją ir šiuolaikines funkcijas.

Jei perkaitimas kartojasi net po remonto – tai gali reikšti, kad prietaisas tiesiog paseno ir jo komponentai nebegali dirbti efektyviai.

Jei remontas reikalingas jau antrą ar trečią kartą per kelerius metus – tai aiškus ženklas, kad televizorius „atsidirbo” savo.

Tačiau jei televizoriui 3–5 metai ir problema yra kondensatoriai ar ventiliatorius – remontas absoliučiai apsimoka. Tokie gedimai taisomi greitai ir nebrangiai, o televizorius po to gali tarnauti dar daugelį metų.

Profilaktika – geriau nei remontas

Perkaitimas yra viena iš tų problemų, kurią daug lengviau išvengti nei spręsti. Keletas paprastų įpročių, kurie gali gerokai prailginti jūsų televizoriaus gyvenimą:

Kas 6 mėnesius išpūskite ventiliacijos angas suspaustu oru. Tai užima 2 minutes ir nieko nekainuoja, jei jau turite balionėlį. Užtikrinkite, kad aplink televizorių visada būtų laisva erdvė – bent 10 cm iš šonų ir 15 cm iš viršaus bei galo. Niekada neuždenkite televizoriaus audiniu ar kitais daiktais, net kai jo nenaudojate – tai labai populiari klaida. Jei namuose daug dulkių (gyvūnai, renovacija, senas pastatas) – valykite dažniau.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į elektros kokybę. Įtampos šuoliai gali pažeisti maitinimo bloką, o tai savo ruožtu sukelia perkaitimą. Kokybiškas apsaugos filtras arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinis) gali apsaugoti ne tik televizorių, bet ir kitus brangius prietaisus.

Televizoriaus perkaitimas – tai ne katastrofa, bet ir ne kažkas, ką galima ignoruoti. Dažniausiai priežastis yra paprasta ir sprendžiama namuose. Svarbiausia – neleisti problemai tapti įprastu dalyku, nes tai reiškia, kad kažkas tikrai negerai, ir kuo ilgiau lauksite, tuo brangiau gali kainuoti.